mokymo procesas

mokymo procesas statusas T sritis švietimas apibrėžtis Ilgalaikė mokytojo ir mokinių pažintinė ir praktinė sąveika, per kurią mokiniai įgyja teorinės ir praktinės patirties ir pasirengia savarankiškai veikti. Šis procesas pedagogikos istorijoje buvo suprantamas įvairiai: 1) kaip loginis-sisteminis mokymas: mokiniai turėjo įsisavinti dalyko sistemos prielaidas, o po to visas sistemos pakopas (viduramžiai); iš mokinių buvo reikalaujama loginio mąstymo neatsižvelgiant į jų galias; 2) kaip koncentrinis mokymas: pirma išmokoma lengvesnių dalykų, o paskui, jais remiantis, mokoma sunkesnių (J. A. Komenskis); 3) kaip elementarusis mokymas: reikalaujama, kad vaikas įžvelgtų esminius daiktų ir reiškinių elementus (skaičių, formą, žodį) ir tik po to mokytųsi naujų (J. H. Pestalocis); 4) kaip istorinis-genetinis mokymas: einama „nuo seno dalyko prie naujo“ (J. F. Herbartas); 5) kaip „patirties erdvės“ plėtojimo mokymas, reikalavęs turtinti šeimoje įgytą patirtį (kraštotyrinis mokymo principas); 6) kaip pragmatinis mokymas, tenkinantis vaiko interesus (J. Diujis); 7) kaip programuotas mokymas: mokymo turinys skaldomas į nuosekliai išdėstytas dozes, žingsnius, algoritmus (B. Skineris) ir kt.; 8) kaip kompleksinis, integruotas mokymas, siejantis skirtingus dalykus į visumą, atsižvelgiant į amžiaus ir individualius skirtumus, fizines ir psichines jėgas. Lietuvos Respublikoje mokymo procesas vidurinėje mokykloje trunka 12 m. Jis grindžiamas filosofija, psichologija, formaliąja mokslo dalykų logika, didaktika. Mokymo proceso struktūra tokia: mokymo tikslai – mokytojas – mokymo turinys, principai, metodai ir priemonės; mokinys – veikla, bendravimas ir grįžtamoji informacija bei kontrolė ir savikontrolė. atitikmenys: angl. teaching process vok. Lehrprocess rus. процесс обучения